2016, sausio 21d. Draugas
Nes jų širdys plaka mūsų širdyse, Živilė Učkuronienė

Sausio 9 d. Vašingtono Kristijono Donelaičio lituanistinėje mokykloje varpo dūžiais ir  prasmingais žodžiais “Skambėki per amžius vaikams Lietuvos – tas laisvės nevertas, kas negina jos“ prasidėjo sausio 13 – osios  minėjimas, o taip pat ir istorijos pamoka skirta 3 – 8 kl. mokiniams. Prieš 25 – erius metus beginkliai, su dideliu noru ir širdimi būti laisvais, Lietuvos žmonės stojo į kovą, kad Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė būtų gyva.

Šiame minėjime prisiminimais ką jiems reiškia sausio 13– oji pasidalino mokyklos vedėja Jūratė Bujanauskas bei Lietuvos ambasados JAV diplomatas Mindaugas Žičkus. Esmė tame, kad tada prieš 25 – erius metus, kai jie taip pat buvo vaikai jie matė, jautė ir iki galo nesuprasdami kas vyksta, labai tvirtai žinojo, kad kažkas nepaprasto yra ta Laisvė ir Nepriklausomybė. Lietuviai turi ypatingą geną – laisvės kovotojo geną. Diplomatas ragino vaikus didžiuotis tuo, nes ne ginklai, ne tankai, ne kariuomenė, o vienybė, daina, troškimas, tikėjimas yra pats nenugalimiausias ginklas. Vaikai, kurie negyvena Lietuvoje, kurie gimę JAV, kurie mokosi lietuvių kalbos jau prisideda prie lietuvių tautos išsaugojimo, nes kai nėra kalbos, nelieka ir tautos. Štai kokį didelį darbą vardan Lietuvos jau dirba mūsų vaikai lankydami lituanistinę mokyklą.

Istorijos mokytojas Audrius Kirvelaitis paminėjo sunkius ir ilgus lietuvių tautos žingsnius iki tos tragiškos 1991 m. sausio 13-osios nakties. Kaip kovą 1944 – 1953 m. pralaimėję partizanai paskleidė žinią visai Lietuvai, kad ginklais laisvės neiškovosime, nes per maži esame, kad turime surasti kitą ginklą. O tai yra vienybė ir tikėjimas. Kaip stipriai Lietuva norėjo būti laisva, kad 1991 m. užteko tik vieno kreipimosi į tautą. Gyva žmonių jūra apjuosė svarbiausius Lietuvai pastatus: Spaudos rūmus, radijo ir televizijos pastatą, televizijos bokštą, Aukščiausią tarybą. Paprasti, tokie kaip mes, mokytojai, gimnazistai, darbininkai, visi, visi…Juk nevažiuos tankai, nešaudys kariai į beginklius žmones, skanduojančius LAIS – VĖ, LIE – TU – VA. Bet deja…tie tankai pajudėjo…

7 kl. mokinė Monika Krunkaitis garsiai perskaitė kiekvieno žuvusio vardą ir pavardę, o kitų klasių vaikai priklijavo ant atminimo lentos žuvusiųjų portretus bei uždegė žvakutes. Tuo tarpu istorijos mokytojas Audrius perskaitė biografinius faktus kas buvo tie didvyriai, kurie atidave savo gyvybes už tai, kad Lietuva dabar yra laisva.

Pamoka pasibaigė persikėlus į mokyklos vidinį kiemelį, kuriame degančiomis žvakutėmis buvo parašytas žodis LAISVĖ, o žuvusieji pagerbti tylos minute, taip prisijungiant prie Lietuvos Respublikos ambasados Vašingtone inicijuotos akcijos “Būkime kartu” . Neužmirštuolės trapus žiedelis, prisegtas prie kiekvieno mūsų širdies, tai vienybės simbolis primenantis – jie gyvi! Jie gyvi tol, kol mes garsiai apie savo laisvės kovotojus kalbame, nes jų širdys plaka mūsų širdyse.