Ypatingi laiškai

← atgal

Labas, vėžly.
Kaip tau sekasi? Ar patenkintas, kaip aš tave prižiūriu? Aš tave kiekvieną dieną matau, kada tau įdedu valgyti. Tu pašoki iš džiaugsmo ir lieti maistą. Kai aš tave paglostau, tu pašoki į kitą pusę. Atsiprašau, jeigu aš tave išgąsdinu.

Aš gyvenu gerai, dabar esu devintoje klasėje angliškoje mokykloje. Man labai sunku mokytis, nes labai daug namų darbų. Daug ir nerašysiu, kadangi einu ruošti pamokų. Gerai? Ate.

Ingrida
2012 m.,  8 klasės mokinė

Mielasis kleve.
Kaip tu gali kiekvienais metais savo lapus pamesti? Ar tau ne liūdna, kai ateina žiema? O kaip tu jautiesi rudenį? Kaip gražiai tavo lapai siūbuoja vėjyje. Gražios spalvos ant visų tavo šakų. Taip gaila, kai žinai, kad greitai reikės sakyti: „Sudiev, ate, iki kito pavasario.“ Man atrodo, kad pavasarį tau labai smagu. Tu gali pabusti po ilgos šaltos žiemos, kai krinta tau šiltas lietus ant šakų ir lapų. Kaip tau vasarą? Per šilta? Per sausa? O ar smagu tau, kai mes visi, vaikai, laipiojame ant šakų? Klevai, aš viską noriu žinoti.

Apkabinu, Alina
2012 m., 8 klasės mokinė

Laiškas nepažįstamai mergaitei

Rašau šį laišką, nes dažnai Jūsų pasiilgstu. Be Jūsų pasaulis labai pasikeitė, tapo liūdnesnis ir tamsesnis. Žmonės kaip voverės savo ratuose sukasi, sukasi, sukasi… O tie ratai – tai meilės istorijos, rūbai, apkalbos, lėkšta muzika. Tai ir visas jų pasaulis. O man ten trūksta oro, aš nerandu sau vietos ir krentu į didelę duobę. Iš tos duobės negaliu išlipti be žmonių, o tokių nėra. Tada prisimenu Jus, nes buvote visai kitokia.

Jūs buvote laiminga, keista, laisva kaip vėjas, visada mėgote vaikštinėti gamtoje, bet niekada nenorėdavote apsiauti batų. Jūsų mėgstamiausia veikla buvo darytis žaislus iš keisčiausių dalykų: iš lapų, akmenukų, pagaliukų. Viskas Jums buvo gyva, todėl pavadindavote savo žaislus vardais ir jie atgydavo nuo Jūsų prisilietimo ir tapdavo draugais. Sunkiausia Jums būdavo išsiskirti su jais. Jūs nešiodavotės pilnas kišenes akmenukų, lapų, šapų ir didelis liūdesys apimdavo Jus, ką nors pametus.  Laikas Jums eidavo kitaip negu visiems žmonėms, atrodė, kad Jūs nepriklausote nuo šio pasaulio laiko. Visa tai prisimenu ir kiekvieną dieną vis labiau man Jūsų trūksta. Ne, niekas negali suprasti mano širdies geriau už Jus.

Rašau šį laišką žinodama, kad Jūs manęs nepažintumėte, jeigu susitiktume. O Jūs esate manyje. Ne, Jūs – tai maža aš.

Jūsų nusiminusi 13 metų Nortė
2012 m., 8 klasės mokinė

Mielas Gandre,
Aš norėčiau tau padėkoti, kad atnešei mane į šį pasaulį. Nešdamas mane, snapu sužnybei ir ant mano kaklo palikai raudoną dėmę, bet aš tau atleidžiu. Tu, mielas gandre, sunkiai nešei mane skrisdamas padange ir nunešei mano Mamai. Bet kodėl būtent tada? Kodėl ten? Kaune?

Aš esu tau dėkinga dar ir už tai, kad atnešei mano sesutes. Dar labai norėčiau broliuko… Manau, kad mes dar susitiksime…

Enija
2012 m., 8 klasės mokinė

Miela skaitytoja,
tikriausiai tavo vardas Ugnė. Tiesą sakant, aš irgi esu Ugnė. Jei skaitai šį laišką, tikriausiai skaitei ir mano dienoraštį. Turbūt nustebai, jog kai kurie žodžiai yra parašyti ženklais, kurių negalėjai suprasti. Gal nustebai, kai radai šį laišką, kurį aš paslėpiau dienoraščio gale, prilipdydama jį prie paskutinio lapo.

Aš kai ką parašiau paslaptingu raštu. Manau, tai buvo labai svarbus įvykis, kurį norėjau išlaikyti paslaptyje, todėl ir nusprendžiau parašyti šį laišką. Kitoje lapo pusėje rasi abėcėlę su lietuviškomis raidėmis, o po jomis parašyti ženklai, kurių tu negalėjai perskaityti. Jį priklijavau slaptoje sąsiuvinio vietoje. Jame yra visi atsakymai ir slapto rašto abėcėlė, kuri išduoda mano gyvenimo svarbius įvykius ir paslaptis. Juos norėčiau atsiminti ateityje.

Tikiuosi, kad atsakiau į visus klausimus apie dienoraštį ir laišką. Sėkmės, skaitant mano dienoraštį.

Ugnė
2012 m., 8 klasės mokinė

← atgal

Paveiksliukai iš http://dryicons.com/