Kristijono Donelaičio Lituanistinė Mokykla

Vienintelė proga sutikti Kalėdų senelį, kuris kalba lietuviškai! Laukiame visų gruodžio 17 dieną 12 val. po pietų Baltimorės lietuvių salėje!

Istorijos pamoka apie sovietų kalėjimus, lagerius ir tremtį užtruko ilgiau nei buvo planuota. Mokytoja Angelė pasakojo savo šeimos tremties istoriją, o svečiai iš Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centras ne tik pasakojo apie žmonių gyvenimą tremtyje, bet ir pakvietė visus aplankyti Komunizmo aukų muziejų Vašingtone, kur galima pamatyti unikalių tremties ir rezistencijos eksponatų, atvežtų iš Lietuvos.

Švęsdama Padėkos dieną, #KDLMŠeima dėkoja mokyklos rėmėjams, kolegoms, bičiuliams ir visiems linki nuostabios šventės!

JAV LB Švietimo Taryba/ Lithuanian Educational Council of the USA Nonprofit

Lietuvių Fondas – Lithuanian Foundation, Inc.

The Kazickas Family Foundation – Kazickų Šeimos Fondas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Užsienio lietuvių švietimo skyrius

Lietuvos ambasada Vašingtone / Embassy of Lithuania in Washington, D.C.

JAV Lietuvių Bendruomenė / Lithuanian American Community, Inc.

Washington DC Lithuanian American Community

Ypatinga diena, ypatingi svečiai mokykloje ir lituanistinių mokyklų seminaras ambasadoje!

Te mokykloje donelaičiukų pagaminta ir šiandien namuose uždegta žvakutė šildys ir primins brangius, jau išėjusius artimuosius.

Eilėraštis skirtas seneliui Jonui (Sandra Avižienytė)

Vėlinės

Jau paskutinis medžio lapas susimaišė su sniegu,-

Nusinešė jį vėjas į palaukę.

Prie tavo kapo ateiti šiandien negaliu –

Nešuosi širdyje kasdien šį skausmą:

Prisiminimus, tavo dideles šviesias akis,

Tvirtas rankas ir gerą širdį-

Per naktį žvakė degs vardan tavęs-

Žinau, – ateis vėlė sužvarbus pasišildyt

Žinau, kad jeigu būtumei šalia,

Žiedais pražystų net nušalę sodai –

Spalvoti lapai maudosi sniege,

Sapnai vaikystės tavimi man rodos…

Ir balsas aidi tyloje –

Kaip dainavai prie vaišių stalo.

Tiktai negrįši išlydėjęs kaip kadais –

Jau paskutinei maldai pirštai sunerti pabalo.

Tu man atleisk, kad taip toli esu. Kad nebuvau

Kada kitus mano vardu pavargę lūpos šaukė –

Karštose ašarose šiąnakt aš tirpstu

Kaip tas spalvotas lapas apsnigtoj palaukėj.