Te mokykloje donelaičiukų pagaminta ir šiandien namuose uždegta žvakutė šildys ir primins brangius, jau išėjusius artimuosius.

Eilėraštis skirtas seneliui Jonui (Sandra Avižienytė)

Vėlinės

Jau paskutinis medžio lapas susimaišė su sniegu,-

Nusinešė jį vėjas į palaukę.

Prie tavo kapo ateiti šiandien negaliu –

Nešuosi širdyje kasdien šį skausmą:

Prisiminimus, tavo dideles šviesias akis,

Tvirtas rankas ir gerą širdį-

Per naktį žvakė degs vardan tavęs-

Žinau, – ateis vėlė sužvarbus pasišildyt

Žinau, kad jeigu būtumei šalia,

Žiedais pražystų net nušalę sodai –

Spalvoti lapai maudosi sniege,

Sapnai vaikystės tavimi man rodos…

Ir balsas aidi tyloje –

Kaip dainavai prie vaišių stalo.

Tiktai negrįši išlydėjęs kaip kadais –

Jau paskutinei maldai pirštai sunerti pabalo.

Tu man atleisk, kad taip toli esu. Kad nebuvau

Kada kitus mano vardu pavargę lūpos šaukė –

Karštose ašarose šiąnakt aš tirpstu

Kaip tas spalvotas lapas apsnigtoj palaukėj.