← atgal
Ciklas “Metų laikai“
<>
Rudens margas veidas
Vandens atspindy
Šnarantys lapai po kojom
Žiema ateity
…
Rudens monotonija
<>
Žiemos šaltos rankos
Balta akyse, kontūrų nematyt
Trapios snaigės krenta
Nei žodžio nesakyk
…
Žiemos tyla
<>
Pavasario balsas
Eina lyg aidas per vandenį
Taip nematomai gimsta gyvybė
Viskas lieka gamtos atminty
…
Pavasario sapnas
<>
Vasaros auksas
Pirštų galiukais braukia per liepų medžius
Strykčiodamas virš laukų
Mano juokas, šiltas lyg vaikas vėjas
…
Vasaros džiugesys
Nortė, 7 klasės mokinė, 2012 m.
Lietuva
Lietuvėle, tu maža,
Lietuvėle gintarine,
Mėnesienos šviesoje
Aš apginsiu tau krūtinę.
Nors esi tokia maža,
Mano meilė begalinė.
Gera jausti širdyje,
Kad turiu tave, Tėvyne.
Aš apginsiu tau krūtinę
Ir kovosiu už tave.
Nes esi tu man viena,
Vienas žodis – Lietuva!
Mama
Mama, Tu esi geriausia,
Mama, Tu tokia – viena.
Kai Tu gausi puikią puokštę,
Prisimink mane tada.
Mama, šiandien Tu svarbiausia,
Mama, džiaukis šia diena,
Juk šią dieną reikia švęsti,
Ir mes sveikinam Tave!
Ugnė, 7 klasės mokinė, 2011 m.
Žiema
Oras lyg ledo gabalėliai
Trinasi tau ant odos.
Išskrido visi vabalėliai,
Nes trūksta lauke šilumos.
Krenta sušalęs lietus iš dangaus,
Užlieja mus balta skraiste.
Supraski – padarė ne rankos žmogaus.
Jo pėdos tik teršia sniege.
Kai eini ant tos paklodės,
Gamtos darbą gadini.
Kaip vaikas lipi ant dėliones,
Kurią sudėti mėgini.
Gintarė , 8 klasės mokinė, 2011 m.
← atgal