Te mokykloje donelaičiukų pagaminta ir per Vėlines namuose uždegta žvakutė šildys ir primins brangius, jau išėjusius artimuosius.

Sandra Avižienytė
Eilėraštis skirtas seneliui Jonui

Vėlinės
Jau paskutinis medžio lapas susimaišė su sniegu,-
Nusinešė jį vėjas į palaukę.
Prie tavo kapo ateiti šiandien negaliu –
Nešuosi širdyje kasdien šį skausmą:
Prisiminimus, tavo dideles šviesias akis,
Tvirtas rankas ir gerą širdį-
Per naktį žvakė degs vardan tavęs-
Žinau, – ateis vėlė sužvarbus pasišildyt
Žinau, kad jeigu būtumei šalia,
Žiedais pražystų net nušalę sodai –
Spalvoti lapai maudosi sniege,
Sapnai vaikystės tavimi man rodos…
Ir balsas aidi tyloje –
Kaip dainavai prie vaišių stalo.
Tiktai negrįši išlydėjęs kaip kadais –
Jau paskutinei maldai pirštai sunerti pabalo.
Tu man atleisk, kad taip toli esu. Kad nebuvau
Kada kitus mano vardu pavargę lūpos šaukė –
Karštose ašarose šiąnakt aš tirpstu
Kaip tas spalvotas lapas apsnigtoj palaukėj.